Oliverio Tvisto nuotykiai

„Oliveris garsiai klykė. Jeigu būtų žinojęs esąs našlaitis, paliktas parapijos seniūnų ir prižiūrėtojų gailestingajai globai, gal būtų rėkęs dar garsiau.“

Nuo pat gimimo Oliveris Tvistas pasmerktas žiauriam likimui. Augdamas prieglaudoje jis išgyveno vien skurdą ir žiaurumą. Paaugęs berniukas pasprunka iš našlaičių prieglaudos, tačiau geresnio gyvenimo viltis greitai dingsta. Atkakęs į Londoną Oliveris patenka į nusikaltėlio Feigano vagių gaujos nagus ir tam, kad išgyventų, yra verčiamas būti kišenvagiu. Nepaisydamas niūrių patirčių, pavojų ir skaudžios neteisybės, berniuko širdis išliko jautri ir dora, todėl galiausiai jam atlyginta – jis gavo šeimą ir rūpestingą guodėją.

Visoje istorijoje vyksta gėrio ir blogio konfliktas. Baisios situacijos, apie kurias rašo Dickensas, tam tikra forma iš tikrųjų egzistavo – darbo namai, badaujantys našlaičiai vaikai, smulkių vagių gaujos, smurtas šeimoje ir baisios gyvenimo sąlygos tam tikruose Londono rajonuose. Tad ši istorija gali būti traktuojama kaip realybė, kurią būtina pakeisti, ir įtraukiantis romanas. Nepaisant niūraus knygos turinio, istorija galiausiai įrodo, kad gerumas slypi ten, kur jo nė neieškai. Oliveris išlieka toks pat vaikiškai svajingas ir nekaltas, kontrastuojantis su kitų vaizduojamų veikėjų godumu, korupcija ir smurtu. Šis romanas, vaizduojantis XIX amžiaus skurdą ir nusikalstamumą, yra klasikinis pasakojimas apie vaiko išgyvenimą žiaurumo paženklintame pasaulyje.

Charlesas Dickensas parašė nuotykių ir stiprių jausmų sklidiną romaną, kuriam abejingi nelieka nei suaugusieji, nei mažieji. Autorius, naudodamas ironiją bei humorą ir visuomet stodamas į silpnesniojo, nuskriaustojo pusę, vaizduoja slogią XIX a. Londono kasdienybę ir jo kriminalinį pasaulį, aštriai kritikuodamas pramonės revoliucijos pasekmes visuomenei, neteisybę, siaubingą vargšų padėtį ir vaikų išnaudojimą. Šis romanas supažindina ir su to laikmečio tradicijomis, rutina, taip pat suteikia vilties, kad, nepaisant sunkumų, gyvenimas yra gražus, kad galų gale likimas nusišypso ir labiausiai nuskriaustiems.

Knyga „Oliverio Tvisto nuotykiai“ įtraukta į literatūrologo, vaikų ir paauglių literatūros specialisto dr. Kęstučio Urbos „Mokiniams rekomenduojamų knygų“ sąrašą. Nuostabus, humoro ir stiprių emocijų kupinas pasaulinės literatūros klasikos kūrinys sukels skaitytojui įvairių išgyvenimų, o galų gale ir katarsį.

Charlesas Dickensas (1812–1870) – vienas garsiausių ir įtakingiausių Viktorijos laikų anglų rašytojų realistų. Jis parašė ne vieną laikui nepavaldžią istoriją, tapusią pasauline literatūros klasika: „Oliverio Tvisto nuotykiai“, „Kalėdų giesmė“, „Didieji lūkesčiai“ ir kt. Pagal jo kūrinius sukurtas ne vienas spektaklis ir filmas. „Oliverio Tvisto nuotykiai“ – antras jo romanas, parašytas 1837–1839 metais. Jo kūriniai buvo beprecedenčio populiarumo, o XX a. kritikai ir mokslininkai pripažino jį literatūros genijumi. Šiandien Ch. Dickenso romanai ir apsakymai vis dar yra plačiai skaitomi.